Kodėl fotografuoju?

                                                     Image from: https://www.quora.com/Can-a-human-become-invisible

Taigi sėdžiu kažkur Kalėsninkuose, giliam Šalčininkų rajone, už lango gili žiemą, o mano rankose atsidūrusi puiki, nuostabi, NE-PA-KAR-TOOOOOOO-JA-MA Simon Sinek knyga "Pradėkime nuo klausimo KODĖL", kuri privertė mane susimąstyti...
Kodėl fotografija?
Ne, rimtai klausiu: kodėl fotografuoju?  Kodėl neinu karvių melžti arba kaip normalus žmogus, dirbti kokia kasininke, mokytoja, galų gale, kodėl nesu astronautė, nors labai mėgstu skraidyti? Anot šios knygos, jeigu žinai atsakymą  KODĖL darai tai, ką darai,  esi daug sėkmingesnis,  esi visų mylimas ir gerbiamas kaip koks Apple kompiuteris, kurio pagalba, šitą tekstą ir rašau:)
Tai kodėl fotografuoju?
O todėl, kad esu išrypelė, kuriai patinka iš už kampo stebėti žmonių gyvenimą ir jį užfiksuoti:) Jei rimtai, tai patinka tos retos akimirkos, kai žmogus atsiveria, atsipalaiduoja ir pamiršta, jog tu esi, kai tampa savimi, o aš.....o aš tampu nematoma!Kas nenorėtų tokių galių? Aišku, per lietuviškas vestuves labai retai tenka tokį džiaugsmą patirtį, t.y kai žmonės yra samoningai toje akimirkoje ir mato tik vienas kitą, kai jų neblaško mamos, tetos, bažnyčios vargonai ar nepaleisti balandžiai. Tačiau jei pavyksta fotografuoti 'tikrus' žmones, būna didžiausias džiaugsmas, kai galiu būti NEMATOMA.